Nusprendžiau susirasti VIENĄ vietą, kur galėčiau talpinti savo parašinėjimus (tuos, ilgesnius nei 140 simbolių) – kai atsibos, paimsiu ir ištrinsiu viską išsyk, nereikės pas gūglą klausinėt, ką ir kur leptelėjau.
Kam to išvis reikia? Ir dar dabar, kai susilaikymas nuo komentaro ar nuotraukos pasidalinimo yra tikra dorybė, o gailėtis tenka tik tada, kai padarai tai dukart nepagalvojęs? (Dar šiandien pagalvojau, kad išmintis – tai sugebėjimas pratylėti, kai aplinkui visi turi savo nuomonę kažkokiu populiariu klausimu. Ko gero, išmintimi (guodžiuosi – kol kas) nepasižymiu).
Nes man laiko, skirto apgalvoti ar dar kartą pajausti, kas ką tik buvo pamatyta/išgirsta/palytėta/perskaityta, tiesiog nėra. Rašydamas, tiksliau perrašydamas tai, kas buvo svarbu, informaciją sistematizuoji, atsirenki ko reikia, ko – ne, kitaip sakant – išlieki mąstančia būtybe, o ne informacijos ar pojūčių imtuvu, kurio viduje, toks, šiukšlynėlis, ar ne taip? Įdomumo dėlei, mūsų šiandienos informaciniai „krūviai“ yra:
Veikiančių interneto puslapių skaičius artėja prie trilijono;
Per dieną paskelbiama bent du milijonai naujų įrašų tinklaraščiuose;
Per dieną peržiūrima 4 milijardai video įrašų Youtube;
Bent 100 milijonų naujų nuotraukų atsiranda Instagram’e, o kiekvieną minutę Facebook’e spustelėjama bent 3 milijonai “Like”;
Planetoje veikia dar ir virš 20.000 televizijos stočių, atakuojančių savo žiūrovus 85.000 valandų programų per dieną;
Laisvu nuo darbo laiku, vidutinis amerikietis papildomai gauna bent 34GB informacijos – arba bent 100.000 žodžių, kasdien;
Ir per parą turime “suvirškinti” bent penkis kartus daugiau informacijos, nei vidutinis žmogus gaudavo prieš trisdešimt metų, bei
…daug daugiau per dieną, nei jos vidutinis žmogus gaudavo per visą gyvenimą prieš pusantro šimto metų…*
Stipru, huh?
Ok, tikiu, kad kiekvienas turim savų būdų permąstyti įvykį/dieną/atostogas/santykių etapą etc. O aš sugalvojau, kad geriausiai man tinka rašymas. Todėl šis blogas skirtas pirmiausiai pačiam sau, o kadangi viliuosi, kad kažkas jį dar perskaitys, pasistengsiu pasidalinti kažkokia įdomia, o gal ir kažkam naudinga informacija. Antra, mažiau kilniadvasiška priežastis – tingiu kažką pasakoti du kartus ir žinodamas, kad rytoj grįžus į darbus po visai įdomių atostogų, tai teks daryt, nusprendžiau valandą saldaus miego iškeisti į pabarškinimą klaviatūra, tikintis mainais gauti daugiau laiko pamąstyt (ar pasirašyt!) apie tiesioginius darbus.
Tad tokia štai įžanga, o jums – malonaus skaitymo.
Vilnius, 2015/10/06
* Credits: Vidas Jankauskas
