Kitoks Tailandas, 2015

ĮŽANGA

Man geros atostogos yra tos, kurios viršija lūkesčius (tai, ko gero, galioja visiems dalykams pasaulyje). Prisimenu, kai bičiuliai klausinėjo, ko aš trenkiuosi su šeima į Rumuniją, „tą čigonyną“ ir kaip jie nepatikliai klausė mano pasakojimų, pilnų gerų žodžių tai šaliai. Tai štai šitos atostogos viršijo mano lūkesčius. Daug kartų. O lūkesčiai, važiuojant į Tailandą liūčių sezono pabaigoje tebuvo geras maistas, masažas ir… išsimiegojimas. Tos nepilnos dvi savaitės, tiesa, pilnos intensyvaus veiksmo, šiandien man atrodo tarsi geri du mėnesiai.  Kažkodėl atrodo, kad nebenoriu teisti kitų žmonių. Gal kasdien maitinamas ego biskį gavo į kaulus? Katarsis, įsivaizduojant save esant tos vietos, apie kurią papasakosiu, gyventoju, išgyventas ir jūs manęs dar ilgai iš sudėliotų vėžių neišmušit 🙂

YRA ŠALIS…

Manau, Tailandas (jei jūs dar jame nebuvote) yra įtrauktas į jūsų kelionių sąrašą. Šalis didelė (64 mln. gyventojų), joje yra visko – kalnų ir pliažų, dramblių ir tigrų, ananasų ir kokosų, labai daug perkamos meilės ir šventyklų. Sostinė, Bankokas, talpina virš 11 mln. gyventojų, lėktuvui kylant ar leidžiantis, miesto pakraščių nesimato nė į vieną pusę.

Keletas dalykų žinojimui. Pagal budistų (o tokie yra 95% šalies gyventojų) kalendorių, Tailando Karalystėje dabar yra 2558 metai. Jei angliški pavadinimai 90% atitinka tai, ko ieškote – viskas gerai, judate teisingai. Tad Koh Kood sala („Koh“, beje, ir reiškia salą), žemėlapyje, nuorodoje, informacinėje lentelėje gali vadintis ir Ko Kood, ir Ko Kud, ir Ko Kut ir t.t. Jei tajus kalba angliškai, nereiškia, kad jo savitai kirčiuojamą anglų kalbą suprasite, net ir paprašę pakartoti. Bet tajai – nuostabūs žmonės. Labai gražūs, besišypsantys arba bent jau visada nuoširdžiai atsakantys į šypseną (net prasilenkiant motoroleriais), nors ir paprastai (dabitų nemačiau net Bankoko centre), bet tvarkingai apsirengę. Eismas – kita kelio puse, bet nuomojantis motorolerį tai ne kliūtis ir po pirmos sankryžos, į kurią įvažiuoji prieš eismą, pripranti visai (todėl mažai apgyvendinta sala tokiai praktikai puikiai tinka); ko gero, 80% mašinų – apynauji japoniški pikapai. Beje, visi naudojami daiktai – žinomų gamintojų: jei tai mašina – tai Toyota, jei motoroleris – tai Honda arba Yamaha, jei vandens šildytuvas – tai Panasonic ir t.t., žodžiu, jokių no name. Apie tvarką iš pradžių, lekiant pro Bankoką, man susiformavo nuomonė, kad labai švaru – visur pilna šiukšliadėžių, neprimėtyta nuorūkų (beje, rūkančių mažai, o ir pačiam, nusipirkus cigarečių pakelį, kurio 80% ploto užima rūkymo pažeistų organų nuotraukos, dažnai jo traukt iš kišenės nesinori), bet vėliau tas mitas sklaidėsi. Ir negaliu pasakyti, kad tajai netvarkingi. Jie tiesiog… lėti ir turintys kitokį supračių. Ta prasme, jei pakelėje mėsos vėrinėlius kepanti moteriškė neturi klientų, ji nepakels šalia numesto jau kelis mėnesius mindomo sulaužyto skėčio (veiksmas prie jos namų). Arba jei kas nors ką nors atvežė ant paletės į pabaigiamą statyti poilsiavietę, tai ta paletė ten bus tol, kol supus. Nes kam? Ar bus pasaulis geresnis nuo to, kad patrauksi tuos daiktus? Na, įsivaizduoju, kad mąsto kažkaip taip. Todėl labai juokingai atrodo, kai prabangaus viešbučio administratorė  liepia jauniems darbuotojams šluoti (!) paplūdymį, esantį jos valdžioje, nors šalia, tame pačiame paplūdymyje, jūra išmetus šiukšlių, sakytum, eik, praeik ir apsitvarkyk bendrą vaizdą.

Mano galva, tajai kažkokioje harmonijoje tiek su savimi, tiek su aplinka. Neskubantys, kaip minėjau – besišypsantys (sakymas, kad Tailandas yra tūkstančio šypsenų šalis tikrai pagrįstas), toks jausmas, kad pasitikintys savimi, nepaisant, kad gyvena lūšnelėje, kurioje, be jokių pertvarų, gali būti ir parduotuvėlė ar masažo salonas, ir sandėliukas bei stovėti lovos ar kiti daiktai. Paprastai, sujauktai, bet be jokios nešvaros ar kiaurų lubų. Jokių nemalonių kvapų nėra niekur. Jokių agresijos požymių. Nemačiau nei vieno pikto, susiraukusio, šaukiančio ant kito žmogaus ar gyvūno tajaus. Na, nebent diedulis Trato autobusų stotyje, jaunuoliui už nepagarbą vyresniesiems ne juokais žadėjęs išvanoti šonus, bet gražiai sutramdytas šalia esančio vairuotojo 😀 O kad vaikus jie dievina ir leidžia jiems daryti beveik ką nori, žinoma visiems. Pakelto balso, ko gero, irgi negirdėjau. Gal todėl kiekvienas vaikas (kaip ir suaugęs) į tavo šypseną atsako tokia pat nuoširdžia šypsena. Taip, tai tūkstančio šypsenų šalis! Kažkokiame lietuvio kelionės po Tailandą aprašymą perskaičiau, kad visa tai tik tam, kad apmulkint tave. Ne, tikrai ne. Kaip šauksi, taip ir atsilieps, o durnių ir bažnyčioj muša, tad turistų lankytinose vietose, ypač Bankoke, nesileiskit būt mulkinami, o tokioje saloje apie tai nėra net kalbos. Kaip ir apie vagystes.

Su gamta pas juos ryšys irgi ypatingas. Nemačiau, kad kas piktai pavarytų katę ar šunį, kurių Ko Kūdo saloje yra labai daug. Daugiausiai rudi, tokie, savotiški dingo.

Mes irgi turėjome tokį draugą, keliavusį su mumis po visą salą. Įdomu, kad lietuviškos duonos net paragaut jis nesiteikė, o štai mėgstamiausias dalykas jam buvo kokoso riešutas. Nemeluoju. O tas ryšys tai daugiau sugebėjimas būti kartu, bet ne rūpestis. Salos šunys niekam nepriklauso, bet vietiniai, jei turi atliekamo maisto, negaili jiems ir duoda ėsti. Bet jis dažniausiai tai – vienas ir tas pats: virti ryžiai. Nuolat mintant vien ryžiais silpnesnių šunų imuninė sistema neatlaiko, juos užpuola ligos. Visi salos šunys, daugiau ar mažiau, turi erkučių. Veterinoriaus nėra. Vienuoliai juos veža maudyti į jūrą, tai kažkiek padeda, bet… Kavinėje, prie kurios gyveno vienas toks rudis su nukasytomis iki kraujo ausimis, buvo gal penki laminuoti užrašai „Don’t touch the dog„. Vietoj to, kad grįžtant iš žemyno atsivežt vaistų ir pagydyt.

Kaip mūsų namų šeimininkas pamatė, kad atsivežėm didelę, gražią (pakeliui išvalėm), bet tuščią kriauklę, paklausė: „You kill HER?“. Tie žodžiai buvo pasakyti su tokiu nusivylimu ir liūdesiu, kad jei būtumėm taip padarę, tai, ko gero, būčiau prasmegęs kiaurai žemę. Liepė paslėpt (nors kavinėse tokios sudėtos kaip peleninės), nes jei pamatys goverment, tai bus mums striuka. Bet po to užsiminė, kad tokios kriauklės gyventojas yra neišpasakytai skanus…

Pinigai – Tailando batai (฿), man buvo paprasčiau skaičiuoti konvertuojant į litus (10฿ – 1 LTL), su eurais irgi nesunku – 40฿ yra maždaug 1 Eur. Kursas priklauso nuo vietos, kur keisite, geriausia – dideliame mieste, kur už 1 Eur gausite daugiau nei 40฿, saloje gi – nuo 37 iki 38฿, beje, bankomatai išmoka panašiu kursu, o dar ir nuskaito 180฿ administravimo mokestį, nepriklausomą nuo išgryninamos sumos.  Bendrai – viskas tikrai pigu, jei nepasimausit Bankoke ant mielaširdingų patarimų apsipirkti ar pavalgyti kažkur konkrečiai, nesvarbu, kaip ta vieta atrodo.

Alkoholis – vietinis, toks birzgalas, tarp viskio ir romo, Hong Thong (viskis (?), 35%) arba Sang Som (romas, 40%), alus visai geras, man skaniausias Leo. Beje, tikrai skani kava. Tik pasakykit, kad norit jos hot. Red Bull pradžia irgi yra Tailande, gūglinkit Krating Daeng. Vaisiai – neapsakomai gero skonio. Ananasai, bananai, kokosai. Visi kiti – paragavimui vieną kartą. Kai buvome mes, mangostanų dar nebuvo, skaniausi man – iš tekstūros panašūs į česnaką longanai. Nepirkit apipjaustytų kokosų iš šaldytuvo – jie apdoroti chemija, kad nejuoduotų. Pamatę šalikelėje bananų kekę ar kokosų ant neaukštos palmės, nesielkite kaip laukiniai – jie kažkam priklauso. Nebent jums, kaip mums, jų kelioms dienoms priskins vienuoliai ;).

Beje, žinojot, kad kokoso pienas gali būti naudojamas kaip fiziologinis skystis?

KAM SKIRTA TOKIA KELIONĖ?

Mano mama daug dirbo bei sodininkavo Vilniaus priemiestyje, todėl jai geriausios atostogos Lietuvoje būdavo Palangoje, kur daug žmonių, yra su kuo pabendrauti, linksma ir t.t. Aš, kadangi 24/7 bendrauju su žmonėmis, nors ir nenoriu to pavadinti mizantropija, idealias atostogas įsivaizduoju kalnuose arba negyvenamoje saloje. Tai va, man tas antrasis variantas beveik ir pavyko. Be to, turiu tokį norą maut kažkur, kur reikia važiuot dabar, nes po penkių metų ten taip nebebus visai. Pasakysit, kad į Tailandą reikėjo važiuot prieš 20 metų? Taip, jei rinksitės populiariausias turistines vietas – Bankoką, Patają, Puketą ar Krabi. O jei jums, kaip ir man, norisi sprukti iš minios, pasidžiaugti turkio spalvos jūra, baltu smėliu, nuogam išsimaudyti po kriokliu, naktį pašiurpti nuo dievažin kokių džiunglių garsų, o po dviejų dienų pažinti salos gyventojus, turiu jums gerų žinių – yra tokia dievo pamiršta vieta Tailande. Koh Kood Island, nepaliesto grožio sala. 

Truputis wiki. Tai labiausiai į rytus nutolusi, toliausiai nuo žemyno esanti (arčiau yra Kambodža, nei Tailandas), ketvirta pagal dydį (~25 km ilgio ir ~12 km pločio), Siamo įlankos skalaujama Tailando sala, kurios 70% kalnuoto paviršiaus dengia neįžengiamas atogražų lietaus miškas – džiunglės.

Ir į ją reikia reikia varyt dabar. Nors, atvirai, nemanau, kad ten užplūs turistų banga ir tiems naujai pastatytiems bungalams šviesios ateities nežadu. Nes per ramu. Norit ten? Jums teks nuskristi bent 12000 km, su persėdimu kažkur ir kažkada (bent jau keliolika valandų lėktuvuose praleisit), Bankoke taksi ar metro (aišku su persėdimu) atvažiuoti iki autobusų stoties, sulaukti autobuso iki Trato, per penkias su puse valandos įveikti 317 km, tada iš Trato autobusų stoties pikapu iki nakvynės vietos (laivas iš Trato į Ko Kūdą plaukia vieną kartą per parą – 12:30, tad teks nakvot), ryte su sunkvežimuku (tiesa, nemokamai) per pusvalandį – iki uosto, tada pusantros valandos laivu iki salos ir pabaigai – nepilna valandėlė pikapo kuzavėlyje iki jūsų atostogų namų…

Jei neteks ieškot kitų. Nes į jūsų užklausimus elektroniniu paštu dėl rezervacijos tikrai nieks nesiteiks atsakyt. Na, nebent nakvynę rezervuosite pasinaudodami Ko Kūde gyvenančių olandų svetainėje Destination Koh Kood. Pamaigykit, pamatysit kas ir kaip.

Mes gyvenome Goodview, po 800฿ už bungalą su vaizdu į jūrą/nakčiai su pusryčiais (jei tiks ir jums, galit pasiskambinti tiesiai prižiūrinčiam Jon, +66989899084. Jei taip darysit, perduokit nuo manęs labų dienų.) Tad, visai čia nebaisiai.

Tiesa, viešo transporto saloje nėra jokio, tad jei bijote sėsti už nuomoto motorolerio vairo, gali tekti atostogas praleisti savo viešbutuko teritorijoje, o jei ir nebijote, bet Lietuvoje nepraktikuojate lengvų enduro pasivažinėjimų bekele, pliažą saloje matysit vieną, šalia kelio. Tai va todėl, savo uošvienės atostogaujant Ko Kūde neįsivaizduoju.

O jei dar pasakyti, kad reikia saugotis gyvačių (ypatingai – kobrų) bei tarantulų, keliaujant iki lankytinų vietų, daug kam noras pamatyti šį rojaus kampelį visai pradingsta. O aš va kokį krabą-atsiskyrėlį prigavau:

Nakvynė, kaip ir visa kita – minimalistinėje aplinkoje. Net jei bambukinis bungalas bus kiaurom sienom, jis bus švarus, jame bus karštas vanduo, kondicionierius, televizorius, šaldytuvas, ventiliatorius, tik lova beveik visur bus akmens kietumo. Kai kam tai patinka, o kam nepatinka (kaip man) – nepergyvenkit, antrąją naktį miegosit kaip kūdikiai. Uždarinėit nakčiai duris ir langus, nes be driežų, kažkokiu būdu prilindusių pas mus, pas jus gali ateiti kas tik norit – beždžionės, šunys, gyvatės ar vorai. Vienzo, viskas gerai.

Mums apsisprendimą važiuoti, nulėmė banalus veiksnys – pigūs aviabilietai. 345 Eur į abi puses/žmogui, be to – iš Vilniaus! Buvo ankstyvas pavasaris, nuo darbų vilku kaukt norėjosi, motyvacijos – nulis, todėl buvau nusprendęs: maunu su šeima bet kur, kur truputį šilčiau, nesvarbu kur ir už ką – galvai reikėjo perkrovimo. Kažkur-kažkaip, kažkas pasidalino Facebook’e nuoroda ir štai – bilietai kišenėje. Nepaisant to, kad kelionė vos ne po pusmečio, galvai tai padėjo. Artėjant išvykimo datai, bandžiau ruoštis kaip visada: paskutinių naktų miegas turėjo būti iškeistas į filmų apie Tailandą žiūrėjimą, Rough Guides (interaktyvus variantas čia, rekomenduoju, čia rasite viską: nuo etiketo iki kur ir kada važiuoti) ir Book Boon gidų studijavimą bei  lietuvių keliautojų kelionių istorijų skaitymą ar žiūrėjimą (jūsų dėmesio vertos istorijos yra čia, čia ir čia).  Galų gale, fotografo Manto Pralgausko blogas sudėliojo viską į vietas ne tik konkrečiais patarimais bet ir supratimu, kad man tikrai reikia ten. Taip, į Ko Kūdo salą.

Nors pradžioje ketinau aplankyti kaip įmanoma daugiau: Bankoką su Gulinčiuoju Buda, Aušros šventykla, Auksinio kalno šventykla, aišku – Didžiųjų Rūmų kompleksą su Smaragdiniu Buda (čia buvome, žmonių kiekis tiesiog nužudė).

Čatučako savaitgalio turgus savaitgaliais dirba, dirba iki ~18 val. ir netikėkit, kas ką sakys. Važiuoti su Skyline, rasit. Ten linksma:

Bandžiau ir aš užsidirbti, bent nuolaidai, dėmesio ir papildomų tajų šypsenų gavau, bet tik tiek.

Phat Phong kvartalą praleidome, nes prieš tai buvo Walking Street Patajoje. Jei norit pamatyti tailandietišką Raudonųjų žibintų kvartalą – jums ten.

Ir prasiplaukit laivu. 40฿ į vieną pusę arba 150฿ dienai (įlipi/išlipi kokioj nori stotelėje). Norai Tailande buvo ir pasivažinėti nuomotu dviračiu po Sukhotai, elegantiškos trylikto amžiaus Tailando sostinės griuvėsius, ir pravažiuoti liūdnos istorijos Mirties geležinkeliu virš Kwai upės, Kančanaburyje, ir aplankyti Ajutają, dar vieną buvusią karalystės sostinę, ir pamatyti neišpasakyto grožio Baltąją šventyklą Čiang Rajuje. O kur dar Pilnaties, Delčios ar Juodojo mėnulio vakarėliai Hat Rine, Ko Pha Ngane? Apocalypse now, tik be karo… Jei galvojate, kad reikia ir turite tam laiko, pažiūrėkite vietinių skrydžių kainas per Thai Airlines, jos tikrai juokingos – nuo 40 Eur iš vieno šalies (tikrai didelės) galo iki kito.

KAIP TEN NUSIBELSTI

Galit maut kaip įmanoma tiesiausiu, aukščiau išvardintu keliu arba galit taip, kaip mes grįžom – stabtelint  nakčiai Patajoje. Walking Street, pietinėje pakrantėje verta būti aplankyta. Turgus, maistas, gyva muzika, kiekviename pastate Ping Pong Show bei įkyriai ten kviečiantys bachūriukai, rankose turintys laminuotus vaizdus bei aprašymą, kas ten vyksta bei už rankų į vidų tempančios merginos (?), aišku, klaikiai atrodantys, mirtimi alsuojantys baltaodžiai pensininkai su parankėje įsikibusiomis, duokdie, pilnametėmis tailandietėmis bei kas metrą pakrantėje stovinčiomis darbininkėmis, dar laukiančiomis savo farango. Viskas pradeda suktis tokiu greičiu, kad yra pabaigos variantai du: arba sprukt, arba pasibaigs, kaip filme „Baimė ir neapykanta Las Vegase“ 😀 Žodžiu, Sodoma ir Gomora. Patarimai, jei nuspręsite pamatyti Ping Pong Show. Jums siūlys tai pamatyti už ~100฿/žmogui, vienas gėrimas įskaičiuotas (gali būti variacijų), nepasimaukite, susitarkite iškart, ką ir už kiek pamatysite. Dažniausiai susimokate gatvėje sutartą sumą, gaunate gėrimą, už kurį būsite paprašyti sumokėti neaišku kiek, o nusivylus (nes greičiausiai taip ir bus, dėl sąlyginai liūdno vaizdo) ir norint išeiti, kelia Jums pastos baro kolektyvas su reikalavimu susimokėti 30000฿. Už administravimą, blablabla. Tada jau teks pešiotis ir geriausiu atveju, turėsite sugadintą nuotaiką. Nusprendę eiti, dar gatvėje viską išsiaiškinkite, pasakykite, kad esate ne pirmą kartą ir scam’as (sukčiavimas) su jumis nepraeis, tad jūs sutinkate susimokėti įėjimo mokestį (~100฿), kad nusipirksite po vieną gėrimą (~100฿, už kurį turite susimokėti iškart!) ir kad po kiekvieno pasirodymo „artistei“ duosite arbatos (~100฿ nuo kompanijos, o eikite tik su kompanija) bei išeisite tada, kada panorėsite. Beje, kamuoliukų surinkimas (spėkit, kaip) po, tiksliau tarp šou, tokiu nesiskaito. Tą irgi galite pasakyti.

Patajoje nakvojome gerame viešbutyje už 900฿/ kambarį su pusryčiais. Jei sugalvosite nuvažiuoti į šiaurinę pakrantę pamatyti medinės šventyklos, turėkite omenyje, kad ten užeiti žmogui kainuoja 500฿.

Tad jei Bankokas-Tratas, važiuokite tiesiai autobusu iš Ekkamai autobusų stoties (nuo oro uosto iki jos su taksi netoli, turėtų kainuoti apie 200฿, bet iš mūsų paprašė net 500, tad važiavome su metro, su persėdimais) jei Bankokas-Pataja – traukiniu, nuo Patajos iki Trato – mikroautobusu. Trate rekomenduosiu Pop Guesthouse, 450฿ naujame kambaryje (nusiderėsit iki 400). Išlipus iš autobuso, pripuls krūva žmonių, klausiančių, kur važiuosit, neišsigąskit, čia ne Bankokas, siūtis kostiumų pas indus niekas jūsų neveš 😀 ,  drąsiai sakykit kur, nuveš kur reikia, beje, be pinigų (su vežėju atsiskaitys viešbučio savininkas). Būtinai vakare nueikite iki turgelio pavalgyt – pigiausia ir, ko gero, skaniausia vakarienė per visą kelionę garantuota.

Tratas pigus, nes tai tranzitinis miestelis pakeliui į Kambodžą. Ryte, tame pačiame Pop Guesthouse galite nusipirkti bilietus į laivą (350฿), nuveš iki jo nemokamai. Laukiant laivo, paprašykite mergaitės, tikrinančios bilietus, kad užrašytų, kur jus nuvežti saloje. Nemokamai. Greičiausiai, mergaitė paklaus pati.

MUST SEE/TO DO PAČIAME KO KŪDE

Iškart išsinuomokite motorolerį, nes niekur neprivaikščiosit. Galit paprašyti vietos, kurioje apsistosite šeimininkų, arba paskambinti labai gražiai besijuokiančiai Lek, +66890153959. Parai kainuos 300฿, imant ilgesniam laikui – 250฿. Jokių ID ar pasų nereikia. Kur jūs dingsit iš salos?

Neformaliojo ugdymo centre, pakeliui link senųjų medžių, už policijos, yra infocentras, dirbantis nuo 17 iki, berods, 21 valandos, ir ten dirba (kažkiek) angliškai kalbantis mokytojas – paprašykite pas jį nemokamo salos žemėlapio. Beje, ten yra nemokamas internetas (nesirašykite krypčių ar pavadinimų, apačioje yra visų mano minimų vietų GPS koordinatės 😉 ) ;

Geriausias maistas Chang Mai (Johnny Hut) restoranėlyje (jei jį taip galima pavadinti; turi ir šiaurės Tailando (Chang Mai regiono) patiekalų, patiekalas ~150฿, neprisisakykite per daug 🙂 ) bei pietinėje salos dalyje esančiame Ao Yai žvejų kaimelio jūros gėrybių restorane Chonthicha (parašiau teisingai). Rasit, eikit giliau, už parduotuvės kampo. Atsivalgykite, nes niekur krabo kilogramo už 500฿ negausite (palyginimui, Bankoke 100 g kainuoja 250฿). Visi salos farangai renkasi Fisherman Hut, vietiniai sako, kad ten irgi labai skanu. Kadangi ten grojo tik europietiška muzika, darbuotojai kažkokie per daug emocingi, o kai galų gale pamačiau, kad jie gamina hamburgerius, užsimaniau iš ten sprukt, taip ir neparagavęs nieko, išskyrus taurę vyno (kas irgi nelabai ten savo vietoj). Jei baltaodžiai čia, tai vietiniai – Bartist, ant kampo, pakeliui iki didžiojo krioklio. Palydėkite saulę Sunset bare 🙂 O saulė leidžiasi greitai, nepražiopsokit. O vat Eve, šalia kelio ir Saibadee masažo, nerekomenduosiu, labai jau be meilės ir labai miniatiūrinės porcijos. Jei norit gražios pievos, gero maisto ir geros muzikos, varykit į Mangrove Bungalow restoraną. Jei bendrausit su šeimininkės sūnumi, puikiai kalbančiu angliškai, galit ir jam perduoti labų dienų nuo manęs:) Beje, ten visai gera vieta ir apsistoti. Aišku, Chaiyo užeigėlė, būtinai sustokit – kur dar pasaujyje rasite vietų, kur vietinis ant savo iškabos užsirašo „Labas“:

Aišku, masažas. Geriausias saloje, Meow, to paties Goodview kieme. Tarp moteriškės daiktų, užtat gerai ir su vaizdu į jūrą.

Tradicinis tailandietiškas kainuoja 300฿. Po visko, liežuvis nesiverčia derėtis 🙂

Apsilankykite Ao Yai ryte, kai vietiniai žvejai, įlankos viduryje užinkaravę kokius tris didesnius laivus šalia vienas kito, pusryčiauja ir ruošiasi išeiti žvejoti, pasileidę tajų muziką visu garsu, per visą įlanką – įspūdis garantuotas. O jei dar žadindami pramigusį kaimyną, pakurs petardų maišą, gal net ir išsigąsit 😀 Čia jau popiet:

O čia – temstant. Šone – aukščiau minėtas restoranėlis. Chonthicha.

Kriokliai – jei nebus sausa, jie įspūdingi. Jų saloje trys.

Man didžiausią įspūdį paliko mažiausias, esantis šiaurėje, Klong Yai Kee, nes kai atėjome ten, keletą dienų nebuvo liję ir vanduo buvo visiškai skaidrus. Matot tarzaną?

O čia vaizdas, kai purvas po liūties, nuo kalnų bėga į jūrą. Geras, a ne?

Pakeliui iki „slaptojo“ (taip vadinamo todėl, kad yra tik žemėlapyje, kurį gausite saloje), Huang Nam Kaew, būtinai aplankykite įspūdingus 500 metų, 40 metrų aukščio Chai ir Makos medžius. Suprantu, kad tokie medžiai gali įkvėpti ne tik Kameroną.

Saloje dvi šventyklos. Būkit atsargūs, pietinės, Ao Phrao, laiptai slidūs ir jei jūs, kaip aš, nesustosit čiuožti pusiaukelėje, gali baigtis liūdnai.

Už Chaiyo užeigos kelias nusuka į Khao Rearub, gamtos paminklą – uolas, primenančias tris karo laivus. Jos taip ir apipavadalintos – viršuje nerūdyjančio plieno reilingai, stiebai su vėliavomis bei paminklu Tailando karo laivyno „tėvui“. Aišku, su šventyklėle.

Anot gidų, link čia – trekingo kelias, mes gi ten numovėm per lietų su motoroleriais 🙂 Rinkdami krabus nuo kelio. Suprask tu juos.

Ir nors vanduo jūroje labai sūrus ir mažai vėsinantis (…) – maudykitės, maudykitės, maudykitės…

Lankytinų vietų sąrašą rasite ir aukščiau mano minėtame Destination Koh Kood ar žemėlapyje, kurį pasiimsit infocentre.

DAR ŠIS TAS

Vizas, jei esate vilnietis, pasidarykite čia, įvertinant pinigų keitimo kursą, kainuos tiek pat, viza galios ne 15, o 30 dienų, bei nereikės stoviniuot oro uoste, pildant ar taisant formas, fotografuotis ar kitaip gaišti brangų atostogų laiką. Visa informacija apie vizų išdavimą yra čia.

Jei teks nakvoti Bankoke, varykit tuktuku iki Valstybinio Turizmo Informacijos Centro, ten pagal jūsų kišenę jums parinks viešbutį, duos atsigerti, ten pat susimokėsite ir su tuo pačiu tuktuku, nepermokant, būsite nuvežti ten, kur reikia. Tiesiog superinis servisas.

Sezonas (high season) prasideda nuo spalio pirmos, kainos atitinkamai gali būti didesnės 30-50%, o ir derėtis sunkiau. Reaguojant į šiųmetinį  teroro išpuolį, visur sustiprinta daiktų patikra (lankytinos vietos, metro ir pan.), o nuo spalio pirmos net laive, plaukiančiame nuo Trato iki Ko Kūdo, budi du uniformuoti žaliūkai su automatiniais ginklais. Kaip ne kaip, šalis gyvena ne iš ryžių eksporto.

Vienas populiariausių motorolerių modelių, kokius ir nuomojomės ir mes, Yamaha Mio 125 MX, Tailande tekainuoja ~40000฿, t.y. ~1000 Eur. Tiesa, retas kuris sugeba ateiti ir nusipirkti, o perkant išsimokėtinai, jis pabrangsta net iki 60000฿. Šalmai nėra privalomi, na o jei prisidarysit nesąmonių, nepamirškit, kad net ir jūsų vairuotojo pažymėjimas Tailande negalioja 😉

Naujai pastatytas, vienintelis bankomatas saloje (priešais policiją) priima vietinių bankų korteles ir kažkokias dar. Jei jame nepasibaigia pinigai. Mūsų, skirtingų bankų, kreditinių, Visa ir Master Card, nepriėmė.

Siam Beach, Bang Bao (gražiausioje salos vietoje, sekantį kartą važiuosiu ten) keičia pinigus, nuoroda matosi nuo pagrindinio kelio. Kelio pabaigoje nusukite dešiniau ir nenusivilkite, pamatę užrakintą exchange – keliaukite į viešbučio registratūrą, veiksmas ten. Praeisite pro šitą limuziną:

Aš keičiausi po 37,60-38฿ už Eur. Keičiant daugiau, prašo ID. Reziume – pasiimkite grynų, kad netektų dvi dienas (vienas laivas per dieną: 10-tą iš, 12:30 – atgal) praleisti plaukiojant tarp žemyno ir salos. Kiek pasiimsit pinigų, tiek užteks. Čia Jovydas rašo, kiek išleido jis, būdamas Tailande.

Kuro motoroleriams rasite visur, kiekvienoje pakelės parduotuvėlėje, išpilstytas po litrą. Ne, aš neišprotėjau, tiesiog benzinas tokios spalvos ir supiltas į viskio butelį:

Vienas litras kainuoja 40฿, nebent pilsite vienintelėje „tikroje“ degalinėje – ten jis po 27฿, be to, įpila simpatiška tailandietė 🙂 Kuro įsipilkite iškart, nes motorolerį gausite su maks. vienu litru bake.

Fisherman Hut pasistatė naują router’į, internetas, ko gero, geriausias saloje, tad jei prireiks greitai man ką brūkštelt, nebūtina pirkt už 100฿ nebaisiai skanaus vyno taurę – šalia patogūs suoliukai, o wi-fi slaptažodis (jei iki to laiko, kai jo galės prireikti jums, nepakeis) yra fsmhut2013 😉

Saugokitės uodų, pasiimkite Ben’s 100 ir nepamirškite jo naudoti. Denge karštinė tikrai paguldys į ligoninę, kur gausit gert paracetamolį ir laukt, ar nepradėsit kraujuoti iš vidaus.

Caksintys driežai (Tokay Gecko) kanda skaudžiai. Nors nemanau, kad jums pavyks nors vieną pagauti. Nes jiems, atrodo, gravitacija negalioja: kabodamas žemyn galva, sugeba gaudyti vabzdžius. Trate, pusryčiaujant, mažiukai vagia kopūstus iš salotų 🙂

Beždžiones matydavau vis toje pačioje vietoje – nuo į Ao Yai žiūrinčios pavėsines važiuojant link paties žvejų kaimelio, ties pirmu posūkiu.

Jei naktį pagalvosite, kad bliauna asilas, neklausinėkite pas vietinį, kad parodytų tvartelį – tai baubia didžiulės varlės. Beje, varliena daug skanesnė už vištieną.

Pasiimkit marškinėlių ir šortų persirengimui, nes dėl drėgno oro skalbiniai džiūna tikrai ilgai. Tiktai neimkite megztinio ar kojinių (mums būnant, oras buvo +35, vanduo +28). Polietileninį lietpaltį gausit pas šeimininkus ar nusipirksit vietoje. Be gerų batų iki krioklių nenukeliausit (teks eiti per slidžius akmenis), geresnio apavo nei Keen, vietoms, kur šilta, kol kas neįsivaizduoju.

Jeigu geocachinat, va jums GPX failiukas su Tailando lobiais.

PRAŠYMAS

Jei sugalvosite aplankyti šią nuostabią salą, įkvėpti mano pasakojimo irba pasinaudoję mano patarimais, grįžę vežkite ne viskio man, o važiuodami ten, nuvežkite salos šunims vaistų nuo erkučių ir vitaminų. Bei paskaitykit čia arba bent čia.

PABAIGAI

Kapunkap Donatui ir Mantui, be kurių patarimų vargu, ar būčiau susiplanavęs šia nuostabią kelionę, Jurijui ir Rūtai už išties šaunią kompaniją, o savo mylimiausiam žmogui – kad leidžiasi su manimi į visokias glupstvas.

Gaila ir man kažkaip dalintis šia informacija, norisi kažkaip nusavint ar nuslėpt tą rojaus kampelį, bet yra kaip yra ir bus, kaip turi būti ir jei ryšitės ten nukakti, tebūnie tai ir jūsų pamilta vieta pasaulyje. O aš tikiu, kad mano rašliavos buduliai neskaito 🙂

POINTS OF INTEREST/KOORDINATĖS

(Formatas: hddd.ddddd, WGS 84, gūglo maps’ams tinka)

Infocentras Bankoke: 13.73383, 100.52585

Ao Salat žvejų kaimelis (šiaurėje, kur atplaukia „Princess“ laivas): 11.70525, 102.57196

Khlong Yai Kee krioklys (šiaurėje, mažasis): 11.67955, 102.54331

Khlong Mat žvejų kaimelis: 11.66564, 102.53474

Hin Dam uostelis: 11.65652, 102.53088

Rat Bamrung šventykla: 11.65703, 102.53606

„Tikroji“ degalinė: 11.65898, 102.53947

Bankomatas (gal jums pavyks): 11.65792, 102.54150

Infocentras Ko Kūde: 11.65843, 102.54588

Chai medis: 11.65774, 102.56580

Maka medis: 11.65969, 102.57163

Huang Num Kaew krioklys („slaptasis“): 11.65465, 102.58097

Sunset baras: 11.63744, 102.54557

Fisherman Hut: 11.63513, 102.54755

Mangrove restoranas: 11.63415, 102.54913

Bartist baras: 11.63474, 102.55599

Khlong Chao (didysis) krioklys: 11.64680, 102.55637

Goodview bungalai (ten ir Meow masažas): 11.62994, 102.54540

Chaiyo užeigėlė: 11.62247, 102.54681

Khao Rearub uolos: 11.62961, 102.55848

Chang Mai (Johnny Hut) restoranėlis: 11.61425, 102.54336

Keitykla: 11.61216, 102.53669

Ao Phrao šventykla (laiptai!): 11.59852, 102.57068

Ao Yai pavėsinė: 11.60462, 102.58883

Chonthicha jūros gėrybių restoranas Ao Yai žvejų kaimelyje: 11.60845, 102.59391

POST SCRIPTUM 

Kolegoms atvežiau vaisių karaliumi tituluojamo Duriano pastos paskanavimui, tai jie kažkaip rauko nosis ir sako, kad labai jau gurmaniška. Ką aš žinau, skonis ir kvapas primena saldžius svogūnus, išvirtus transmisinėje alyvoje. Juokas juokais, o mano širdis dar ten. Tailande, kokį norėjau pamatyt – tūkstančio šypsenų šalyje su nuostabia, nepaliesta gamta.

 

Vilnius, 2015-10-07